Jawa 360

   Šio įrašo dėmesio centre Jawa 360 (1972 m.) perpirkta iš senolio bei "rinka perrinkta iki paskutinio šriūbo", kaip pasakė jos dabartinis savininkas Paulius (25 m.). Puikiai važiuojanti ir didelio dėmesio gatvėse sulaukianti vyšninės spalvos gražuolė yra nuvažiavus apytiksliai 34 000 km. Ant šios Jawos Paulius aplankė Lenkiją, Latviją, Slovakiją, Vengriją, Bulgariją, Rumuniją, Turkiją, Gruziją, Azerbaidžaną, Armėniją, Ukrainą bei Moldovą ir planuoja dar ne vieną kelionę ateityje.
   Dabar jaunuolis turi dar tris motociklus be Jawa: Iz Planeta Sport (tvarkomas), Minsk M1M (restauruojamas) ir Yamaha XS400 2A2 (perdaromas). Paklaustas, iš kur išmoko tvarkyti motociklus, atsakė, jog viskas atėjo savaime: "Nori važiuoti ir bandai tvarkyti. Per kelis metus perpranti sistemą, įgauni daugiau žinių ir viskas išeina gerai."
   Paulius tvirtai mano, jog tokie atrestauruoti motociklai netūrėtų būti slepiami garažuose. Jais, kaip ir bet kuria kita technika, reikia naudotis visu 100%.

(Paulius Ukrainoje, grįžtant iš Azerbaidžano)

(Gruzijoje, kalnų perėjoje)

(Gruzijoje)

Koks buvo pirmasis moto? Kokie sekė paskui?

   Pirmasis motociklas buvo mopedas, kurį nupirko tėvukas. Tai buvo Sarkana Zvaigzne gamybos Riga mini mopedas. Vėliau sekė kiti rusiški mopedai, o po to perėjau beveik visus rusiškus motociklus: Minsk, Voschod, Iz ir t.t.

 Vairavimo patirtis. Kur esi keliavęs ir su kokiu motociklu?

   Vairavimo patirtis  prasidėjo nuo pirmo atsisėdimo ant mopedo - man buvo 14 metų. O legaliai su motociklu pradėjau važinėti nuo 20 metų. Kol nebuvo teisų, niekur toli nenuvažiuodavome, trindavomės kiemuose ir miškuose. Įgyjus teises, prasidėjo rimtesni išvažiavimai, pavyzdžiui, sezono uždarymai, atidarymai kituose miestuose ir t.t. Rimčiausia kelionė įvyko šia vasarą: su Jawa nuvažiavau iki Azerbaidžano. Būtent su šia senute ir esu daugiausiai savo kilometrų pravažiavęs.

 Kodėl motociklas? Kuo tau ypatingos kelionės/vairavimas motociklu?

   Kodėl motociklas? Turbūt, tai jau tapo gyvenimo dalimi, nes tuomet, kai beveik kiekviename žingsnyje tave lydi motociklai ir niekur nuo jų negali pabėgti, tai reiškia, kad čia jau liga. Net mašinos teisių neturiu, tik motociklo. Man tai yra labai nekonkretus dalykas, į jį įeina daug faktorių: galimybė kažką sukurti garaže konstruojant, perdarant kokį motociklioką, galimybė keliauti, galimybė nuvykti iš taško A į tašką B, priemonė praplėsti savo akiratį ir susipažinti su daug įdomių žmonių. Man motociklas, tai ne tik metalas.

Užsiiminėji motociklų taisymu. Ar toks užsiėmimas nepabosta? Matai save ateity tuo užsiimant? 

   Motociklų remontu užsiemu mėgėjiškai, daugiau dėl laiko praleidimo ir savo įgūdžių tobulinimo. Vienam kitam pažįstamui patvarkau motociklą ar jo variklį. Remontas toks dalykas, kad kartais taip užknisa, jog meti raktus žemėn ir išeini iš garažo, bet vėliau viskas atslūgsta ir vėl, žiūrėk, jau sėdi garaže. Pasakysiu tik tiek, kam buvo lemta gimti tepaluotom rankom, tas ir bus su tokiom, tame tarpe ir aš:) Nenorėčiau ir nematau savęs ateityje kaip motociklų remontininko, geriau liksiu prie savo kelių motociklų ir tvakrysiu juos savo malonumui, o ne bandysiu arti naktim ir uždirbti paskutinę kapeiką, tada jau prasidės verslas, o ne motociklizmas.

***